- raumenas
- raũmenas sm. (3b) LKKXI114, LD262 (Plm, Ukm), Skdv žr. raumuo: 1. Musėt, papuolė tokion vieton, kur nė kaulo, nė gyslės, tai raũmenas greit gija Plm. 2. ppr. sing. A[r] riebės nori, a[r] raũmeno? Mžš. A raumeno, a kokių paskūrių deda į tą kindziuką Rz.
Dictionary of the Lithuanian Language.
